ŽINOK

~

ŽINOTI BŪTINA

• NAŠTA LIETUVAI YRA PIRMIAUSIA VIRŠ 35 METŲ AMŽIAUS BEI PALIEGĘ, TURINTIEJI PRIKLAUSOMYBIŲ STAIGA PRATURTĖJĘ ASMENYS, UŽSIMANĘ TAPTI MAMYTĖMIS IR TĖTUŠIAIS

PO 2022 M. VASARIO 24 D. LIETUVĄ UŽPLŪDO VIRŠ 200 TŪKSTANČIŲ ASOCIALIŲJŲ PARAZITUOJANČIŲJŲ ASMENŲ IR VISOMIS PRASMĖMIS APIPLĖŠUSIŲJŲ PALIKTUOSIUS MIRTI KARINIO KONFLIKTO ZONOSE VIETINIUS GYVENTOJUS, KURIŲ TRIŪSO DĖKA JIE IR PRASIGYVENO IKI TIEK, KAD GALĖJO LEISTI SAU VOJAŽĄ SU NUOTYKIAIS IR NUOLATINIU REIKALAVIMU JIEMS DUOTI PINIGŲ IR KITŲ IŠTEKLIŲ PER EUROPĄ MIGRUOJANT VISIŠKAI NEMOKAMU VISŲ ĮMANOMŲ RŪŠIŲ TRANSPORTU SKERSAI IŠILGAI SU APSISTOJIMU ILGESNIAM LAIKUI GRAŽIAUSIUOSE LIETUVOS DRAUSTINIUOSE IR REGIONINIUOSE PARKUOSE, KUR JIE ĮKŪRĖ LĖBAVIMO, AMŽINŲ BALIŲ-FESTIVALIŲ IR GYVENIMO UŽ DYKĄ TERITORIJAS IR JOSE PASIJUTO PILNATEISIAIS ŠEIMININKAIS, GALINČIAIS RUSŲ KALBA VIETINIAMS GYVENTOJAMS NURODINĖTI, KAD VĖL IR VĖL JIEMS SURINKTŲ NAUJŲ PINIGŲ BORDELIAMS IR KANKANAMS ANT JŪROS KRANTO IR VISUR KUR TIK PUIKESNĖS SĄLYGOS, ĮSKAITANT ORGIJAS SU PEDOFILAMS IR ZOOFILAMS BŪDINGOMIS PIKANTIŠKOMIS ATRAKCIJOMIS LIETUVOS BIUDŽETO IŠLAIKOMUOSE MIZIEJUOSE, BIBLIOTEKOSE, UNIVERISTETUOSE, ŠVIETIMO TARNYBOSE, SPA IR SANATORIJOSE BEI BRANGESNIUOSE APARTAMENTUOSE, SODYBOSE TĘSTI. ATŠILUS ORAMS VIEŠOSE VIETOSE NESUNKU NUSTATYTI, KOKS REALIAI NEMAŽAS KIEKIS SU NĖŠČIŲJŲ PILVAIS AR NAUJAGIMIAIS VEŽIMĖLIUOSE RĖPLINĖJANČIŲJŲ SVETIMŠALIŲ ITIN SENYVO AMŽIAUS, PRIMENANČIŲ PROSENELES SU PROANŪKIAIS, NORS IŠTIES TAI YRA MAMOS SU LABORATORIJOSE SUMEISTRAUTAIS DIRBTINIO APVAISINIMO AR KITU BŪDU TIESIOG SUKURTAIS LYG KLONUOTA BROKUOTA AVELĖ DOLI AR IŠ ABORTŲ LIEKANŲ SULIPDYTAIS VAIKUČIAIS, ARBA, ATVIRKŠČIAI, NEPILNAMEČIŲ BŪSIMŲ IR JAU ESAMŲ 8-15 METŲ AMŽIAUS MAMYČIŲ SU KAITINAMOJO TABAKO IR ŽOLYTĖS RŪKALAIS DANTYSE. KAS NUTINKA, KAI ALKOHOLIKAS AR PATOLOGINIS RECIDYVISTAS SU PROSTITUTE SUSILAUKIA VAIKŲ IR PANAŠIAIS ATVEJAIS, KAI VAIKUČIŲ SUSILAUKIA SENYVO AMŽIAUS NARKOMANAI, PRALOBĘ IŠ ELEMENTARIAI NUŽUDYTŲ KELIŲ ŠIMTŲ TŪKSTANČIŲ NIEKUO NEKALTŲ SVEIKŲ VAIKŲ, KURIEMS JIE IR PAPLATINO NARKOTIKUS PATEIKDAMI JUOS LYG VITAMINUS SU PRETEKSTU, JOG FARMACIJOS BIZNIUI KURIA NAUJUS PREPARATUS, PAVYZDŽIUI, PADEDANČIUS SUKURTI ENERGINGESNĮ IR DARBINGESNĮ ŽMOGŲ AR PAJĖGESNĮ, IŠVERMINGESNĮ SPORTININKĄ, NEKALBANT JAU APIE NAUJOS KARTOS KARIUS IR KLIEDESIUS, KAD KAŽKADA PAGYDYS ONKOLOGINIUS LIGONIUS? VISUOMENĖJE ATSIRANDA 12 ŽMOGŽUDŽIŲ IR 174 PROSTITUTĖS, 85 KITOS RŪŠIES IŠSIGIMĖLIAI. KIEK TAI KAINUOJA VALSTYBEI IR KIEKVIENAM PADORIAM ASMENIUI, KURIO VAIKAI SVEIKI IR PAGIMDYTI NE ALKOHOLIKŲ, NE NARKOMANŲ, NE SERIJINIŲ ŽMOGŽUDŽIŲ SUGULOVIŲ AR NEGYVAI PRASIRŪKIUSIŲ IR PRASIGĖRUSIŲ NEPILNAMEČIŲ, SKAITYKITE PATEIKTAME TEKSTE

2024-05-07

Citata: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių / pastaba: ką reiškė 18-19 amžiuje milijonas JAV dolerių, suprantate patys /. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44).

„Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų ratelių ir asmenys gana garbingo amžiaus --- virš 35 metų ir daugiau, idiotai, paliegėliai, lytiškai santykiaujantieji biologinis tėvas su dukterimi, kuri nuolat apkvaišusi..., į pakabas panašios neaišku kokios lyties iš viso išdžiūvusios kaulėtų kojų praturtėjusių žmogiukų dukros, baisios kaip karas ir klaikios kaip maras, susilaukia vaikų, dar ir dar labiau išsigimusiųjų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie "Vilniaus puošmenas" ir vadinamąjį buldogą Dalę, išsigimusią Snieguolę Suskytę ir jos dukrą idiotę Dovilę, degradavusiąją docentę Zenką, akademiką Komą Dauną, kitus su gilia silpnaprotyste, patologiniais išsigimimais ir / ar priklausomybe nuo narkotikų nuo mažametystės reikiamu momentu padaryta tarnautoja su diplomais srityje, kur vyrauja veiklos, susijusios su jurisprudencija ir itin aukštas korumpuotumo lygis.

Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11. Daugiau patikimos informacijos yra Juozo Žemgulio raštuose, žr. „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51.

• SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
• SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
• ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
• DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
• NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėpti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei proto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusikaltėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktis patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

• TIKRAI SVARBU ŽINOTI

Sunkmečių, krizių metu labiausiai pažeidžiami yra asmenys su negalia. Kaip žinia, jie ne tik yra labiausiai nukenčiantieji finansiškai, praranda namus, yra dar labiau sužalojami, jie yra tie, kurie negauna reikiamų paslaugų, medicinos paslaugų taip pat. LR per pandemijos metus turime arti 10 000 perteklinių mirčių visai ne nuo COVID-19, niekas neskelbia, kiek jų tarpe yra asmenų su negalia, tiesiog nesulaukusiųjų jokios pagalbos. Vien per 2020 m. asmenų su negalia LR sumažėjo apie 7 000, taip pat nėra jokios informacijos, kokios yra to priežastys, nes visos tendencijos buvo itin ryškios, jog asmenų su negalia LR tik daugės ir daugės gana sparčiai. Taip pat vieša paslaptis, jog įvairių krizių metu pirmiausia išparduodami neįgaliųjų asmenų organai, be jų žinios ir sutikimo be saiko imamas jų kraujas, plazma, limfa... visa tai retsykiais melagingai afišuojama, neva, atliekama viskas „mokslo labui“ ir kad donorystė yra neva kilnus reikalas. Taip nėra. Neįgalūs žmonės ir pirmiausia vaikai, kūdikiai yra paprasčiausiai išrenkami dalimis kaip kokie automobiliai ir išparduodami su puikiu pasipelnymu, nekalbant jau apie biomedicininius tyrimus, eksperimentus, po kurių asmenys su negalia lieka dar labiau sužaloti, nukankinti ir t.t. Tokiomis aplinkybėmis Jūs turite teisę parengti nesutikimus ir juos įregistruoti pas šeimos gydytojus ar gydymo įstaigose, jei tokiose esate esamu metu. Dokumentas gali atrodyti taip:

• INFORMUOTO ASMENS NESUTIKIMAS

Vardas, pavardė, a.k. ......, nesutikimas, kad audiniai, organai po mirties būtų paimti transplantacijai, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre įregistruotas .................. (nesutikimo Nr. ...............).

Nesutikimo duomenys registruoti Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius; ntb.lrv.lt

Taip pat nesutinku būti kraujo, plazmos, limfos, ląstelių ir organų donoru ir gyva/-s būdama/-s bei nesutinku, kad būčiau įtraukta/-s į biomedicininius ar kokius kitus tyrimus. Jei į tokius tyrimus buvau įtraukta/-s anksčiau, prašau juos nutraukti ir jokie duomenys, jų fragmentai apie mane net koduoti, šifruoti negali būti naudojami jokiais tikslais. Šis nesutikimas mano yra pareikštas kaip informuoto asmens, atitinka visas LR ir ES galiojančias teisės ir etikos normas, su neįgaliaisiais susijusią konvenciją bei nuostatas, kurias Lietuvos Respublika privalo vykdyti ir jos paskelbtos JT ŽTT raportuose neįgaliųjų diskriminacijos panaikinimo klausimais 2020 ir 2021 m., kur aiškiai išdėstyta, jog jokie medicininiai bandymai, tyrimai ir pan. su neįgaliais asmenimis negalimi, jei jie to nenori, nesutinka. Neįgalūs asmenys turi teisę rinktis gydymą, medicinos paslaugas ir Vyriausybės privalo sudaryti galimybes neįgaliesiems gyventi oriai ir pirmiausia tai reiškia pakankamą finansinį aprūpinimą, kad neįgalusis asmuo turėtų realią galimybę rinktis medikamentus, gydymo kursą, paslaugas, kaip antai, reabilitacijos.

Pagal EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (ES) 2016/679, jo 4 skirsnio 21 str. 2 d., pareiškiu nesutikimą, kad su manim susiję duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais ir iš susijusių institucijų duomenų bazių būtų ištrinti bei neplatinami jokiu pavidalu.

Su 2020-12-22 Lietuvos bioetikos komiteto išaiškinimu susipažinau. Jis neprieštarauja tam, kas išdėstyta aukščiau, būdama/-s informuota/-s, teisėtai ir tinkama forma pareiškiu šį savo nesutikimą.

Naudojuosi teise apie susidariusią nepatenkinamą padėtį LR nuolat viešinti faktus, informuoti susijusias tarptautines organizacijas, visuomenę, tarptautinius ekspertus, investuotojus, įtakingus asmenis, nulemiančius LR finansavimą ir reputaciją tarptautinėje aplinkoje.

............................................................................................................................

Vardas, pavardė                   Parašas                      Data

• DABAR KIEKVIENAS GALI ŽINOTI VISKĄ BE TARPININKŲ

Kaip skelbta, Seimas priėmė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (Elta, 2021-06-30). O tai reiškia, kad tikrai neverta ieškoti naujienų melagienose paskendusiuose socialiniuose tinkluose, tikėti viskuo, ką išgirdote per radiją ar televizijos žinių laidose, pokalbių šou, ar mėginti kalbinti nepažįstamus žmones ir klausinėti, kas bus ir kur, kada didės pensijos ir kiek. Viską be tarpininkų galite sužinoti patys. Tiesiog raskite, kurioje valdžios įstaigoje ar kokioje kitoje institucijoje yra Jums rūpima informacija ir drąsiai kreipkitės nurodydami, kad tai darote ne šiaip sau, o remdamiesi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Šiuo teisės aktu į įstatymą perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atvirų duomenų nuostatos, reglamentuota institucijų ir valstybės valdomų subjektų kompetencija duomenų pakartotinio naudojimo srityje, galiojantis teisinis reguliavimas papildytas nuostatomis dėl didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo ir jų pakartotinio naudojimo sąlygų, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pažangą, papildytos nuostatos dėl reikalavimų duomenų parengimui ir pateikimui pakartotiniam naudojimui.

Šiuo įstatymu nustatomos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų informaciją apie institucijų veiklą ir duomenis, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos jos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Kaip pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, plečiamas įstatymo taikymas. „Šiuo metu įstatymo nuostatos yra taikomos tik viešojo sektoriaus institucijoms ir valstybės įmonėms bei savivaldybių įmonėms, o po pateikimo įstatymo nuostatos bus taikomos ir valstybės valdomiems subjektams, įmonėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pavyzdžiui, tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“, „Vilniaus vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turės atverti duomenis“, – sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, įstatyme nustatoma pareiga inventorizuoti visus tvarkomus duomenis ir sudaryti duomenų rinkinius bei juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale: „Iki šiol buvo nustatyta tik informacijos apie veiklą skelbimo tvarka, dokumentų teikimo pakartotiniam naudojimui pareiškėjui paprašius tvarka ir galimybė sutvarkyti skaitmeninių dokumentų rinkinius. Dabar mes įpareigojame valstybės institucijas atverti duomenis. Visi duomenys turi būti atviri, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai aišku, kodėl jie negali būti atverti, pavyzdžiui, asmens duomenys. “Taip pat reglamentuojamos didelės vertės duomenų rinkinių tam tikrose kategorijose nuostatos (geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas ir aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovės ir bendrovių valdymas nuosavybės teise, judumas). Šie duomenys, ministrės teigimu, turės būti prieinami nemokamai.

Redakcijos prierašas: Dėl su savimi susijusiųjų duomenų galite kreiptis remdamiesi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, išsamiau žr. mūsų leidinio p. 4-5.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-prieme-teises-gauti-informacija-is-valstybes-ir-savivaldybiu-instituciju-ir-istaigu-istatyma-216656>, žr. 2021-06-30

• KAS APIE JUS KOKIAS ŽINIAS IR DUOMENIS SAUGO IR KĄ SU JAIS DARO NERETAI BE JŪSŲ ŽINIOS?

Yra daugybė atvejų, kai su Jumis susiję duomenys yra kaupiami, tvarkomi, analizuojami įvairiose institucijose – tai ir Statistikos departamentas, ir „Sodra“, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, institucijos, kur mokotės ar dirbate, bibliotekos, bankai, prekybos įmonės... juk gal net nesusimąstote, kokia yra tikroji nuolaidų kortelių, gausiai dalinamų prekybos centruose, paskirtis? O kur dar elektroninės prekybos brūzgynai, kai Jūsų duomenys nukeliauja kažin kur, nors yra deklaruojamas pažadas, kad Jūsų duomenys yra saugūs. Verta žinoti, kad bet kurioje institucijoje, buvusioje ar esamoje darbovietėje – visur, kur yra duomenų apie Jus, galite su jais susipažinti, reikalauti juos taisyti, naikinti ir t.t. Taigi, pradžiai – įstatymai.

LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje apie duomenų subjekto teises rašoma:

1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;

2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;

3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

2. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:

1) valstybės saugumą ar gynybą;

2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;

3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;

4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;

5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

3. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
4. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Susipažinti verta ir su 24 straipsniu. Duomenų subjekto informavimas apie jo duomenų tvarkymą, jame rašoma:

2. Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):

1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);

2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys;

3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

3. Kai duomenų valdytojas renka ar ketina rinkti asmens duomenis iš duomenų subjekto ir juos tvarko ar ketina tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, prieš teikdamas duomenų subjekto duomenis, jis privalo informuoti duomenų subjektą, kam ir kokiais tikslais jo asmens duomenys bus teikiami.
4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo atlikti išankstinę patikrą.

Svarbiausia, Jūs galite ir turėtumėte žinoti, kokius duomenis apie Jus yra sukaupę darbdaviai, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kiti subjektai. Jums pravers 25 straipsnis. Duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis:

1. Duomenų subjektas, pateikdamas duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.
2. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

Taigi, pagal 25 straipsnį Jūs paprasčiausiai parašote prašymą susipažinti su duomenimis, kurie sukaupti apie Jus. Kiekviena institucija juos pateikti privalo. Iš karto svarbu žinoti – gauta informacija apie save gali priblokšti, pavyzdžiui, rasite buvusių kolegų parašytus pranešimus apie Jus, kurie nė iš tolo neatitinka tikrovės, Jūs tiesiog buvote apšmeižti ar panašiai. Tada Jums prireiks 26 straipsnio. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus:

1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
2. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
3. Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:

1) turint tikslą įrodyti aplinkybes, dėl kurių duomenų tvarkymo veiksmai buvo sustabdyti;

2) jei duomenų subjektas duoda sutikimą toliau tvarkyti savo asmens duomenis;

3) jei reikia apsaugoti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

4. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.
5. Asmens duomenys taisomi ir naikinami arba jų tvarkymo veiksmai sustabdomi pagal duomenų subjekto tapatybę ir jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, gavus duomenų subjekto prašymą.
6. Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Tokie asmens duomenys gali būti naudojami tik jų teisingumui patikrinti.
7. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų). Tokiu atveju turi būti nedelsiant pranešama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Na, ir galiausiai Jums privalu žinoti apie 27 straipsnį. Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

1. Duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2. Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
3. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
4. Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

TAD MĖGINKITE LAIMĘ – GYVENAME LYG IR TEISINĖJE VALSTYBĖJE... SUSIPAŽINKITE, KAS APIE JUS SURAŠYTA... KUR, KAIP, KADA IR... KODĖL? Priminsiu – informacija apie asmenis yra itin brangi prekė. Ji tiesiog neįkainojama, todėl pasidomėkite, kur ta su jumis susijusi informacija „vaikšto“ ir ar teisėtais keliais tai vyksta. Sėkmės.

• KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

Į klausimus atsako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-08-29/30

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir pateikti prašymą. NDNT, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į NDNT ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:

• prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
• nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

Dėkojame už atsakymus į „Padėkime sau‘19“ klausimus.

• NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO ŠIŲ METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas 2023 m. rugsėjo 12 d.

Viešojo sektoriaus įstaigos jau nuo sausio turės didesnį dėmesį skirti savo komandų įvairovei ir personalo planavimo procesams. Naujovė ta, jog kvotos žmonėms su negalia kitais metais atsiras tose įstaigose, kuriose dirba ne mažiau nei 25 darbuotojai, ir sudarys ne mažiau 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus. Ši nauja nuostata atsiras įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Oficialūs sprendimai įsigalios po kelių mėnesių, todėl Užimtumo tarnyba ragina viešojo sektoriaus įstaigas, įvertinus darbuotojų su negalia poreikį, jau dabar registruoti laisvas darbo vietas informacinėje platformoje, siūlyti galimybę darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti. Taip pat šio sektoriaus darbdaviams siūloma bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais vykdant darbuotojų atrankas. Esant poreikiui – organizuoti atrinktų kandidatų mokymą.

Akivaizdu, kad žmonių su negalia spartesnės integracijos į viešąjį sektorių galima bus pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas asmenų su negalia kvotai.

Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms padės įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.

Į profesinio mokymo teikėjų sąrašą įtraukta per 160 mokymo paslaugų teikėjų, kurie siūlo daugiau kaip 400 formaliojo profesinio mokymo programų. Čia yra ir mokymo programų, tinkamų ketinantiems dirbti viešajame sektoriuje.

Pačioje Užimtumo tarnyboje šiuo metu dirba 1,2 tūkst. žmonių, iš jų – 5,4 proc. turi negalią.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Didžiausia pasiūla atrankai yra Vilniaus mieste (24 proc.).

• SOCIALINĖS PASLAUGOS --- PIGESNĖS

2023-07-29

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023-05-31 pranešė:

Šeimos, žmonės su negalia ir jų artimieji, kiti pažeidžiami asmenys greičiau gaus socialines paslaugas, už jas reikės mokėti mažiau, o dalis socialinių paslaugų krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms bus teikiamos nemokamai. Taip pat plėsis socialinių paslaugų teikėjų ratas prižiūrintiems artimuosius su negalia, įteisinamas nuolatinis globotojas likusiems be tėvų globos vaikams. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams.

Nemokamos ar pigesnės socialinės paslaugos

Neretai žmonės nesikreipia dėl socialinių paslaugų tik dėl to, kad už jas reikia mokėti. Įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms, krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms nemokamai bus teikiama psichosocialinė ir intensyvi krizių įveikimo pagalba, asmenims su negalia nemokamai bus siūloma socialinių dirbtuvių paslauga.

Be to, suaugęs žmogus ar vaikas, turintis negalią ir gaunantis slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą mokės iki 30 proc. tik nuo slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, o ne nuo visų savo pajamų, kaip yra dabar.

Nustatant mokėjimą už ilgalaikę globą, yra vertinamas ir žmogaus turtas, viršijantis normatyvą. Vyriausybė pritarė siūlymui šį normatyvą didinti nuo dabar galiojančių 12 iki 50 kv. metrų būsto naudingojo ploto. Tai reiškia, kad mažiau vienišų žmonių, turinčių nekilnojamojo turto, mokės už ilgalaikę globą.

Įtvirtinamas nuolatinio globotojo institutas

2023 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 533 tūkst. vaikų. Beveik 7 tūkst. iš jų – globojami. Siekiant užtikrinti geriausius likusių be tėvų globos vaikų interesus, bus sudarytos sąlygos jiems augti šeimos aplinkoje pas nuolatinį globotoją, taip mažinant globotojų kaitą bei išvengiant patekimo į globos namus.

Taip pat bus praplėstas galimų pagalbos pinigų gavėjų ratas, – pagalbos pinigus galės gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai.

Laikino atokvėpio paslauga

Žmonėms, prižiūrintiems artimuosius su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, priėmus įstatymo pakeitimus, laikino atokvėpio paslauga kainuos pigiau nei iki šiol, t. y. 30 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui.

Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. O taip pat suaugusio žmogaus su negalia ar senyvo amžiaus žmogaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja žmogų, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vaiko ar suaugusio žmogaus su negalia artimieji dėl laikino atokvėpio turi pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybei, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pridėti nustatytą neįgalumą ar darbingumą, specialiuosius poreikius liudijančius dokumentus, jeigu šių duomenų nėra valstybės registruose.

Paslauga gali būti teikiama namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.

Plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas

Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kad socialines paslaugas galėtų teikti ne tik juridiniai (socialinės įstaigos), bet ir fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų sektorius tampa atviras, – fiziniai asmenys, kurie šiuo metu veikia šešėlyje, paslaugas galės teikti legaliai, įsigiję verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.

Nustačius, kad socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją.

Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams iš savivaldybių biudžetų papildomai reikės apie 6,7 mln. eurų 2024 m., apie 8,7 mln. 2025 m., iš valstybės biudžeto – apie 8,6 mln. eurų 2024 m., apie 18,4 mln. eurų 2025 m., iš „Sodros“ biudžeto lėšų – apie 32 tūkst. eurų 2024 m. ir apie 55 tūkst. eurų 2025 m.

Šaltinis: „Socialinės paslaugos“ 2023-05-31 <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/m-navickiene-prieinamesnes-socialines-paslaugos-kurias-teiks-ne-tik-istaigos-bet-ir-gyventojai>

• ASMENYS SU NEGALIA EUROPOJE: KUR GYVENIMO KOKYBĖ GERIAUSIA? 2023-07-22

Pasaulyje gyvena apie milijardas asmenų su negalia ir jų gyvenimo kokybė skiriasi įvairiose šalyse. Pasaulio Banko vertinimu, neįgalieji sudaro maždaug penktadalį visų Pasaulio gyventojų ir jų skaičius nuolat auga.

Europoje didžiausią kiekį asmenų su negalia turi JK, jie sudaro beveik 22 proc. Šalies gyventojų. Vidutinė mėnesio pašalpa neįgaliajam asmeniui JK yra £679.90. Visas medicinines paslaugas neįgalieji JK gauna nemokamai, be to, jie dar gauna ir tokią paramą:

• 100% atleidimas nuo visų mokesčių.
• Žiemos šildymo išlaidų kompensacija £300.
• £140 namų ūkio išlaidoms dėl elektros ir dujų naudojimo padengti.
• Skiriama parama už sunaudotą vandenį, padengiamos su tuo susijusios išlaidos.
• £25,000 – £36,000 neįgalieji gauna savo namų pritaikymui pagal individualius neįgalumo poreikius.
• Kelionės autobusu nemokamos.
• Nemokamas automobilių parkavimas.
• Traukiniu kelionės atpiginamos trečdaliu kainos.
• Yra kitų nuolaidų, susijusių su transportu.

Tyrimai rodo, jog Skandinavijos šalyse ir Šveicarijoje asmenys su negalia gauna geriausias kompensacijas, o Lenkijoje jų sąlygos yra prastesnės.

Apskritai Europoje neįgalieji sudaro 20.9% populiacijos. Šveicarija teikia pačią dosniausią finansinę paramą neįgaliesiems, kurių šioje šalyje yra 1,8 milijono. Per mėnesį neįgalus asmuo Šveicarijoje gauna £7,149.55. Norvegijoje neįgaliųjų yra 10.7%, šioje šalyje jie per mėnesį gauna po £2,561.19.

Trečioje vietoje yra Danija, kurioje neįgalieji sudaro 16% populiacijos ir per mėnesį neįgalus asmuo šioje šalyje gauna £2,198.53, be to, jie dar gauna dosnią paramą namų ūkiui išlaikyti, kaip šildymo kompensaciją ir kt.

Lenkija su 2,5 milijono asmenų su negalia yra ta valstybė, kurioje valstybės finansinė parama neįgaliesiems  net 3265% mažesnė nei Šveicarijoje, ji tesiekia £212.43.

Lenkijoje asmenys su negalia sudaro 12.2% šalies populiacijos, o Lietuvoje – 7,8%. Kaimyninėje Lenkijoje daugiausia rūpinamasi neįgaliųjų reabilitacija ir įdarbinimu.

Paramos sistema Lenkijoje orientuota ne vien į neįgalius asmenis, bet ir į jų artimuosius. Šalyje veikia specialus Neįgaliųjų reabilitacijos fondas, kokio mes savo šalyje neturime.

Be finansinės paramos Lenkijoje neįgalieji gauna ir nefinansinę paramą, tokios paramos tinklas apima visą šalį. Daugiausia rūpinamasi profesiniu aktyvumu, paramos teikimu į neįgaliųjų asmenų namus.

Vietiniu lygmeniu neįgaliųjų reikalais rūpinasi savivaldybės, aktyviai veikia ir neįgaliųjų organizacijos.

2023-03-01 Lenkijoje išmoka suaugusiam neįgaliam asmeniui buvo 1,588.44 zlotai (€339.06) per mėnesį iki mokesčių atskaitymo. Tai yra mažiau negu pusė minimalio mėnesio algos šalyje, kuri buvo 3,490 zlotai (€744.84).

Įdomu tai, jog Europoje daugiausia neįgaliųjų asmenų yra Italijoje ir Ispanijoje, tačiau jie gauna toli gražu nepakankamą finansinę paramą iš valstybės. Vokietija išsiskiria tuo, kad neįgalūs vaikai paramą gauna iki 27 metų amžiaus, tai yra, 11 metų ilgiau nei vaikai, pavyzdžiui, JK.

Na, o Lietuvoje duomenys apie vidutinę netekto darbingumo pensiją darbingo amžiaus asmenims neskelbiama, galima daryti prielaidą, jog vidurkis yra apie 355 eurai, o tą sumą palyginus su vidutine senatvės pensija Lietuvoje 2023 m., kuri yra 575 eurai, minimali mėnesio alga greitai bus 709 eurai į rankas, esant tokiam infliacijos lygiui, turint informaciją, jog darbą turi mažiau nei 30 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų, akivaizdu, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje yra didesnis nei Lenkijoje. O tai reiškia, jog esame visiškame Europos dugne.

Šaltiniai:

<https://www.gov.pl/web/family/disabled-persons>;

<https://notesfrompoland.com/2023/03/08/disabled-people-begin-protest-in-polish-parliament-seeking-rise-in-benefits-to-level-of-minimum-wage/>;

<https://www.psychreg.org/countries-best-disability-benefits-europe/>.

Vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius Lietuvoje per 10-metį išaugo 10 proc., o per metus jų padaugėjo 18 proc. 2023-07-21

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 223 tūkst. asmenų su negalia, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek padidėjo, augimą nulėmė daugiausia neįgalių vaikų skaičiaus augimas, per vienerius metus jų padaugėjo net 5 proc. O per 5 metus, 2022 m., palyginti su 2018 m., asmenų su negalia Lietuvoje sumažėjo beveik 8 proc.

Vaikų su negalia skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., šiek tiek padidėjo ir siekė 16 tūkst. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Lentelė: Asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2001-2022 m.

 Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. 2020 m. jų nustatyta mažiausiai, t. y., 9096 asmenys, o palyginti su 2001 m., 2022 m. jų nustatyta net 39 proc. mažiau.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 146,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, daugėja. 2022 m., palyginti su 2012 m., t, y., per 10-metį, jų skaičius išaugo 10 proc. 2022 m., palyginti su 2008 m., jų skaičius išaugo 3 proc. Vos per vienerius metus, nuo 2021 iki 2022 m., jų padaugėjo 18 proc., Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,6 vaikų iš 1000.

• NEĮGALIESIEMS TEIKTI PRIEINAMĄ INFORMACIJĄ – MISIJA ĮMANOMA? NUO KADA?

2023-07-17

Gerai informuotas asmuo su negalia –-- ar tai greitu laiku taps realybe? Juk toks asmuo būtų maksimaliai nepriklausomas, gerai žinotų savo teises ir galimybes, pavyzdžiui, gauti įvairias papildomas kompensacijas, bendrauti, įdomiai leisti laisvalaikį, rinktis tokias medicinos paslaugas, kurių pats nori ir t.t.

Lietuvoje teikiamos elektroniniu būdu viešosios paslaugos ir jų prieinamumas neįgaliesiems išlieka problema. Teisės aktuose yra nustatyti tik bendrieji Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, bet kokiais būdais galima tai pasiekti, nurodymų ir standartų, kaip praktikoje užtikrinti informacijos prieinamumą visiems skirtingą negalią turintiems asmenims, nėra sukurta. Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato prievolės perkant informacijos teikimo, svetainių kūrimo, skaitmeninio, audiovizualinio turinio rengimo paslaugas užtikrinti, kad nuostata dėl galimybės naudotis neįgaliesiems būtų privaloma. Nėra užtikrinama, kad viešaisiais finansais sukuriamas internetu prieinamos informacijos turinys būtų prieinamas visiems asmenims su negalia.

Aplinkos prieinamumas asmenims su negalia visose gyvenimo srityse yra viena iš̌ pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨. Dažniausiai aplinkos prieinamumas suprantamas siaurąja – fizinės aplinkos pritaikymo, prasme, tačiau informacinė aplinka (t. y. viešųjų paslaugų teikėjų teikiama informacija, paslaugos ir prekės) yra ne mažiau svarbi ir taip pat turi būti prieinama neįgaliesiems. Neprieinama fizinė ir informacinė aplinka apriboja asmenų su negalia galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Visa tai sąlygoja aukštą asmenų su negalia skurdo rizikos lygį ar socialinę atskirtį.

Lietuva aprūpina asmenis su negalia tam tikromis komunikacijos priemonėmis (skirtomis asmens, turinčio judėjimo, intelekto ir kitų negalių, prarastoms dėmesio, verbalinės kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijoms kompensuoti), tačiau šių priemonių patenkinimo poreikis siekia tik 60 proc., nes dažnai šios priemonės brangiai kainuoja, Taip pat priemonės ar programinė įranga nėra adaptuotos Lietuvos rinkai (pvz., priemonės nėra adaptuotos lietuvių kalbai, o priemonių kūrėjams dėl mažos rinkos Lietuvoje to neapsimoka daryti). Pažymėtina, kad Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios, valstybės narės yra skatinamos remti bei pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nebrangias pagalbines technologijas, priemones ir paslaugas, skirtas pašalinti esamas kliūtis. (Šaltinis: <https://www.tpnc.lt/lt/apie-tpnc/vykdomi-projektai/geresnes-neigaliuju-komunikavimo-galimybes/>)

2022 m. gruodį vyko LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo atnaujinimo galimybių svarstymai. 2024 ir 2026 m., tikėtina, vyks tam tikri teigiami poslinkiai. Bet esminis dalykas yra tas, kad atitinkamos Direktyvos įgyvendinimas dėl fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems numatytas Lietuvoje tik po 8 metų. Informacija, reikalinga ir būtina asmenims su negalia, jų prieiga prie interneto, naujesnių technologijų, skirtingai nuo kitų pažangesnių ir Direktyvą jau įgyvendinančių ES valstybių-narių, pasiekiamumas, galėjimas gyventi nepriklausomus orius gyvenimus kaip gerai informuotiems asmenims patikimos informacijos pagrindu priimantiems jiems naudingus ir svarbius sprendimus, aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje ne diskriminacinėmis ir neretai asmenis žeminančiomis įvairių rūšių išnaudojimo sąlygomis kartu kai dar ir taikomas ir kelių rūšių smurtas tiek artimoje aplinkoje, tiek darbovietėse, galėjimas turėti turiningą laisvalaikį ir panašiai, – visa tai ne dabar, ne LR piliečiams. O ar 2030-2032 m. informacijos prieinamumas asmenims su negalia taps realybe ir Lietuvoje, esamu didelio neapibrėžtumo ir greitų geopolitinių-ekonominių-socialinių-demografinių-kultūrinių-vertybinių bei kitų rūšių pokyčių metu patvirtinti neįmanoma.

Taigi, apie 7 metus lieka užsiimti spėlionėmis, kaip bus, o kaip gal ir nebus. Bus neįgalieji aprūpinti jiems reikiama informacija ir tam reikalingomis technologijomis, įranga, ar ne? Jei taip, kokiomis sąlygomis, kas tuo rūpinsis, ar vėl viskas liks tik "popieriuje" ir tik nedaugeliui... O esamu metus retas kuris asmuo su negalia žino net pačius būtiniausius jam dalykus, pavyzdžiui, apie informuoto asmens galimybes nesutikti su jam siūlomu gydymu, procedūromis ir rinktis paslaugas ir kt.

• KAI KURIE LIETUVOS SVEIKATOS STATISTIKOS RODIKLIAI (2018-2022 m.)

• APIE PENSIJŲ NAUJINIMĄ 2022 METAIS DIRBUSIESIEMS SENATVĖS PENSININKAMS IR ASMENIMS SU NEGALIA NUO 2023 m. LIEPOS 1 d.

2023-06-15 / 2023-06-28

Žemiau pateiktuosius klausimus LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija gavo 2023-06-15. Atsakymai laukiami ne vėliau kaip per savaitę, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. „Į klausimus reikia atsakyti ne pateikiant įvairių nuorodų internete rinkinį ar pavienes nuorodas, o rišliu tekstu su reikiamais duomenimis, kurie, manote, tikslingi Jūsų atsakymams į kiekvieną pateiktąjį klausimą tinkamai pagrįsti“, – tokį priminimą LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat gavo 2023-06-15, 06:49.

KLAUSIMAI:

1. Dirbantiems ne savarankiškai, o pagal sudarytas darbo sutartis pensininkams ir asmenims su negalia, 2022 m. mokėjusiems socialinio draudimo įmokas Sodrai, pensijos dydis neatnaujintas ir tai nenumatyta padaryti nuo 2023 m. liepos 1 d. Socialinio draudimo įmokos mokėtos 2022 m. tvarkingai, reikiami duomenys su SAM forma Sodrai pateikti. Tie asmenys jau gavo pranešimus raštu, jog jų pensijos dydžio atnaujinti nenumatyta nuo 2023 m. liepos 1 d. Kur ir kaip jie gali kreiptis ieškodami atsakymo, kodėl taip įvyko?
2. Ar įmanoma pirmame klausime išdėstytu atveju dar vis dėlto gauti atnaujinto dydžio pensiją nuo 2023 m. liepos 1 d.? Taip ar ne? Kokiomis aplinkybėmis?
3. Jei į antrąjį klausimą atsakymas yra neigiamas, o besikreipiantieji asmenys turi visus įrodymus, jog 2022 m. dirbo pagal neterminuoto darbo sutartį, reikiamos socialinio draudimo įmokos mokėtos 2022 m. tvarkingai, reikiami duomenys su SAM forma Sodrai pateikti taip pat, kokią išeitį jie turi ir kaip jiems atgauti nuo 2023 m. liepos 1 d. neišmokėtus pinigus atnaujinto dydžio pensijos forma?
4. Jei pirmajame klausime pateiktųjų atvejų su reikiamu dydžiu neatnaujintomis pensijomis nuo 2023-07-01 būtų dešimtys tūkstančių ar tik pavieniai atvejai, tie asmenys jiems teisėtai priklausančių pinigų neatgautų 2023 kalendoriniais metais, o galimai ir geriausiu atveju tik pradedant 2024 m. liepos 1 d. ar dar vėlesniu laiku, kas užtikrina infliacijos lygio įvertinimą, apmoka delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, jei tokios atsirastų?

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Atsakome į 1, 2, 3 ir 4 klausimus, nes jie yra susiję:

Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu, senatvės ir netekto darbingumo pensijų dydžiai kasmet yra naujinami pagal praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

Naujo dydžio pensijos turi būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį, išmokant nuo sausio 1 d. susidariusias nepriemokas.

Jei asmuo (išmokos gavėjas) nesutinka su Sodros teritorinio skyriaus sprendimu ar neveikimu, jis turi teisę kreiptis į Sodros valdybą, kuri pagal įstatymą yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija.

Viešus duomenis apie išmokas bei jų gavėjus galima rasti tinklalapyje Statistinių duomenų portalas (sodra.lt)

1. Kaip yra užtikrinama, kad kiekvieną 2022 m. dirbusįjį pensininką ir asmenį su negalia iš tiesų pasiektų reikiama informacija nuo 2023-07-01 mokamų padidinto dydžio pensijų klausimu ir jiems būtų išaiškinta, pagal kokias formules tai apskaičiuojama?

         LR SADM Komunikacijos skyrius:

Nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos senatvės pensijos ir netekto darbingumo pensijos, paskirtos po 2018-01-01, naujinamos įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujo dydžio pensijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, kartu su naujo dydžio pensija išmokamas nuo sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.

Naujas pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių nurodomas sprendime dėl pensijos naujinimo, o informacija apie pasikeitusį stažą ir apskaitos vienetus bei apskaičiavimo formules pateikiama sprendimo dėl pensijos naujinimo priede.

Peržiūrėti priimtus sprendimus asmenys gali prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (https://gyventojai.sodra.lt/sodra-login/). Apie paskyroje talpinamus naujus sprendimus gyventojai informuojami jų asmeninėje paskyroje pasirinktu būdu: telefonu, el. paštu ar pan.

Taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas netekto darbingumo pensijų, paskirtų iki 2017-12-31 naujinimas, nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d., per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 * K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 m., pagal kurį mokama asmens netekto darbingumo ar invalidumo pensija. Informacija, kaip gaunamas šis dydis, žmogui taip pat pateikiama sprendime dėl naujinimo.

Nuo 2018 m. skiriant senatvės ir netekto darbingumo pensijas, asmenims kartu su sprendimu skirti atitinkamos rūšies pensiją pateikiama informacija apie būsimus naujinimus nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

6. Kas atsakingas, jei įrodomos akivaizdžios įvairių rūšių, įskaitant ir žmogiškąjį veiksnį, klaidos iš Sodros, VSDFV prie LR SADM pusės, pavyzdžiui, neteisingai apskaičiuoto ar iš viso nenumatyto pensijos didinimo nuo 2023-07-01?

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

7. Asmenų su negalia mirtingumas yra nemenkas, vien laikotarpiu 2020-2022 m. jų kiekis sumažėjo apie 10 proc., neįskaitant naujai registruojamų vaikų su negalia. Kaip sprendžiami atvejai, kai tokiems asmenims, jei jie dirbo pagal darbo sutartį, o ne savarankiškai, priklauso pensijos didinimas po perskaičiavimo už praėjusius kalendorinius metus, bet tai nebuvo atlikta, asmenys mirė, kas tokiais atvejais gali būti daroma siekiant tų asmenų artimiesiems atgauti neišmokėtas sumas iš Sodros? Ar yra buvę praktikoje tokių atvejų?

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Naujinimą „Sodros“ darbuotojai stengiasi atlikti kuo įmanoma operatyviau. Taigi, dažnu atveju pensijos pradedamos naujinti jau vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Jei asmuo miršta ir jam neatliktas naujinimas, prieš išmokant nustatytą išmoką už mirusį asmenį, atliekamas pensijos naujinimas ir laidojusiam asmeniui išmoka išmokama jau atsižvelgiant į atliktą naujinimą.

Kitais atvejais duomenys apie negautas išmokas pateikiami pažymose notarui pagal paveldėtojų prašymus.

8. Pateikite tikslius duomenis, kiek senatvės pensininkų Lietuvoje nuo 2023-07-01 gaus padidintas senatvės pensijas dėl to, kad 2022 m. dirbo pagal darbo sutartis ir vidutiniškai kiek didėja jų pensijos nuo nurodytosios datos. Analogiškus duomenis pateikite ir apie asmenis su negalia. Lygiai tokius pat duomenis pateikite pagal abi nurodytąsias kategorijas – senatvės pensininkus ir asmenis su negalia, kurie dirbo pagal darbo sutartis, taip pat ir už 2018-2019-2020-2021 metus. Duomenis teikite ne nuorodų pavidalu, o įrašydami juos į klausimo atsakymo tekstą ar suformuodami lenteles be perteklinės informacijos, kurios šiuo klausimu neprašome.

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Detalios informacijos apie pensijų perskaičiavimą dirbantiems pensininkams Sodra neturi, nes pensijos pokytis yra individualus, t. y. priklauso nuo žmogaus gauto darbo užmokesčio ir dirbtų mėnesių skaičiaus.

Pateikiame lentelę, kurioje matomas dirbusių (senatvės ir netekto darbingumo / neįgalumo) pensininkų skaičius, kuriems buvo perskaičiuotos pensijos:

Įvertinus vidutinį dirbusių pensininkų darbo užmokestį 2022 m., senatvės pensininkai papildomai vidutiniškai uždirbo po 0,7805 apskaitos vieneto arba 4,45 Eur, o dėl stažo padidėjimo prognozuojama bendroji pensijos dalis padidėjo apie 17 Eur. Iš viso senatvės dirbančių pensininkų vidutinis pensijos padidėjimas prognozuojamas apie 21 Eur.

Neįgalumo/netekto darbingumo dirbusieji pensininkai vidutiniškai uždirbo po 0,7712 taško arba 4,40 Eur, o apskaičiuoti stažo įtakos bendrajai pensijos daliai dėl individualaus būtinojo stažo reikalavimų pagal neįgalumo/ netekto darbingumo pensijos gavėjo amžių nėra galimybės.

9. Komentuokite hipotetinį atvejį: asmeniui su kompleksine negalia, kuris yra kurčias, nesinaudoja kompiuteriu ir turi judėjimo negalią, tačiau gyvenančiam savarankiškai, neaptarnaujamam nei atvejo vadybininko, nei socialinio darbuotojo, nei asistento, nes visais atvejais yra išmokęs išsiversti be to, dirbusiajam 2022 m. ir mokėjusiam reikiamus mokesčius Sodrai, nei įgyto stažo, nei pensijos apskaitos vienetų nepadaugėjo už 2022 m., jis gauna iš VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO SKYRIAUS pagal jo faktinę gyvenamą vietą pranešimą paštu, o pranešime siunčiama informacija, jog jo pensijos dydisneatnaujintas, be to, nenumatyta to padaryti nuo 2023 m. liepos 1 d. Taip pat nėra pateikta informacija ir apie tai, kiek pailgėjo jo darbo stažas dėl to, kad 2022 m. dirbo ir tvarkingai mokėjo Sodrai mokesčius. Ar toks asmuo dar gali suspėti įrodyti, jog nuo 2023-07-01 jam priklauso padidinta pensija? Kaip jis gali tai padaryti? Ar verta tai daryti, jei įvertintume tą galimą jo pensijos didėjimą? Susiekite atsakymą į šį klausimą su atsakymu į 5 klausimą.

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Atvejai, kuomet po naujinimo dydis gali nepakisti:

*Jei asmuo gauna nuo 2018-01-01 paskirtą netekto darbingumo pensiją, naujinimas jam bus atliekamas, tačiau pensijos dydis gali nepakisti tais atvejais, kai asmens įgytas stažas neviršija tų metų būtinojo stažo senatvės pensijai ir pagal įmokas įgyti apskaitos vienetai yra mažesni nei įgyti pagal pakaitinių pensijos apskaitos vidurkį. Tačiau informacija apie pakitusį stažą ir įgytus apskaitos vienetus bus pateikta sprendimo dėl pensijos naujinimo priede.

*Jei asmuo gauna iki 2017-12-31 paskirtą netekto darbingumo ar invalidumo pensiją, numatytas šių pensijų naujinimas nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 * K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 m., pagal kurį mokama asmens netekto darbingumo ar invalidumo pensija. Informacija, kaip gaunamas šis dydis, pateikiama sprendime dėl naujinimo.

Įstatymas nenumato vertinti asmens įgyto stažo, nes pagal iki 2017-12-31 galiojusią įstatymo redakciją, apskaičiuojant netekto darbingumo ar invalidumo pensijas būdavo įskaitomas ir laikas likęs iki senatvės pensijos amžiaus („padovanojamas“ stažas).

Tačiau jei asmuo mano, kad jam naujinimas yra neatliktas, jis visada gali kreiptis į Sodros teritorinį skyrių dėl pensijos naujinimo, o jei skyriaus pateiktas sprendimas jo netenkina – skųsti šį sprendimą Sodros fondo valdybai.

• Vertinimo skalėje iš 10 balų nuo 1 /visiškai prastai/ iki 10 /puikiai/ kaip pati LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertina savo veiklas, pavaldžių ar iš dalies atskaitingų ministerijai institucijų, įstaigų korupcijos, galimai polinkio į nusikalstamas veiklas, vadybos, administravimo, priežiūros klausimu? 

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Vienu balu sudėtinga vertinti taip plačiai įvardijamas veiklos sferas. Kita vertus, vertinimą turėtų pateikti tie, kurie kreipiasi į ministeriją ar jai pavaldžias įstaigas, teikdami užklausas, klausimus ar kreipiasi jiems aktualiomis temomis.

2023-06-22 16:53 iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti atsakymai netenkino mūsų leidinio auditorijos informacinių poreikių

2023-06-23 07:00 buvo pateiktas papildomas paklausimas, atsakymus gavome 2023-06-28. Jie publikuojami aukščiau.

• DŽIUGI ŽINIA: GAL PAGALIAU ATSIKRATYSIME PASENUSIO IR ŽMONES ŽALOJANČIO MEDICINOS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO NET IR LIETUVOJE? 2021-05-03 ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU – PUBLIKUOJAMA ŽEMIAU

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS

/tęsinys, pradžia „Padėkime sau‘19“ 2021 m. Nr. 23(5), p. 3, https://www.leidinyssau.lt/info

2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje  Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje neįgaliųjų teisės buvo plačiai svarstomos. Žinoma, tokios jėgos bei stiprumo raporto kaip 2020 m. paskelbta nebuvo. 2021 m. kovo 3 d. vykusio interaktyvaus dialogo su Gerard Quinn, Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisų klausimais, metu ŽTT buvo paskatinta užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus.

Gerard Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:

Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu, pranešėjo teigimu, privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.

Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, kurios specialiojo pranešėjo buvo išskirtos, tai yra:

• COVID-19 sukeltos grėsmės: tęsiama politika, kai asmenys su negalia yra tarsi nematomi, neegzistuoja. (...) Pabrėžta, jog atsigavimo ATKURIAMASIS popandeminis laikotarpis privalo būti ne vien su šūkiu, jog tai niekada nebepasikartos – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“. (...)
• Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises. (...)

Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.

Šaltinis: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

• NEĮGALIESIEMS ŽADAMA IR PRIEINAMA INFORMACIJA, NE TIK TINKAMA APLINKA VISOSE SRITYSE

„Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-04-24, remtasi LR SADM informacija, Elta, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/prezidentas-pasiekime-kad-viesosios-paslaugos-erdves-ir-informacija-butu-prieinamos-visiems-213783>, žr. 2021-04-23

Pagausėjo raginimų, reiškiamų viešai, kad viešosios paslaugos, erdvės ir informacija – koks netikėtumas gerokai įsibėgėjus 21 amžiui, kai dar 20-21 amžių sankirtoje buvo gana tiksliai suformuluotos nuostatos, kas yra informacinė visuomenė ir žinių ekonomika, o terminai, sąvokos, koncepcijos, planai ir net strategijos ES mastu, kas yra prioritetinės visuomenės grupės, kurioms įvairios paslaugos ir privilegijos, kokiais būdais ir metodais parama turėtų būti teikiama efektyviai ir pirmoje vietoje, žinoma, išskirtinai pabrėžiant asmenų su negalia poreikius... – būtų prieinamos neįgaliesiems Lietuvoje. „Padėkime sau‘19“ ne kartą cituotos Valstybės kontrolės išvados, kitų kompetetingų institucijų parengtos analitinės medžiagos, jog neįgaliųjų situacija Lietuvoje praktiškai visose srityse, pradedant medicinos paslaugomis ir baigiant galimybėmis būti atviroje darbo rinkoje, nepatirti visokeriopos diskriminacijos, o juo labiau – gyventi oriai ir ypač – gauti prieigą prie reikalingos informacijos be tarpininkų, yra daugiau nei nepatenkinama.

Tik ką paskelbta „2021–2030 M. NEĮGALIESIEMS TINKAMOS APLINKOS VISOSE GYVENIMO SRITYSE PLĖTROS PROGRAMA“, kurios finansinis pagrindimas kol kas nepatvirtintas, pagrindimas pavadintas „finansinėmis projekcijomis“... Išties, kažkiek net juokinga, kadangi dešimtmečiui išsikeltas pagrindinis uždavinys – plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse ir šiam reikalui – finansinė projekcija – vargani 79,6 milijonai eurų. Finansavimo šaltiniai – valstybių biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetas, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos, tačiau reikšminga papildoma nuoroda itin smulkiu šriftu, paskelbta programos teksto paraštėse – privalomi rezultatai, kurių tikimasi, nurodomi, jie bus galimai pasiekti iki 2030 m., jei Plėtros programa bus finansuojama iš ES ar kitų tarptautinių programų lėšų. Na, kaip ir daugiau negu aišku. Imkime ir paskaičiuokime, ką galima nuveikti Lietuvoje apie 230 000 neįgalių asmenų labui per metus už nepilnus 8 milijonus eurų... Be abejo – daugės užsakymų statybininkams, remontininkams bei trinkelių klojėjams, gausios Lietuvos bibliotekos ir toliau rašinėsis paukščiukus ir ims savivaldybių pinigėlius, kad vieną mėnesį eksponavo neįgaliųjų dailės kūrinėlius, o kitą – varu atsivarė asmenis su negalia, pagirdė arbatėle nemokamai ir būtinai nufotografavo juos visus bei parašė prierašą po nuotrauka, paskelbta bibliotekos interneto svetainėje, jog, pavyzdžiui, neįgalieji svarsto 2021-2030 m. jiems skirtos programos privalumus... Taip juk nebūtinai bus pasiektas koks tai užsibrėžtas privalomas rezultatas aprūpinti informacija neįgaliuosius... ir, beje, o kam iš viso to reikia? Už juos viską daro ir galvoja juos globojančios organizacijos, kurios mielai ir įsisavins tuos mažuliukus beveik 8 milijonus metams. ES lėšos atkeliaus arba ne – koks gi pagaliau skirtumas...

Programoje – trys priemonės: viena iš jų – užtikrinti paslaugų ir prekių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Štai, verslininkai ir padirbės, jei norės gauti užsakymus, tai tikra aukso gysla, – brukte brukamos prekės asmenims, kurie jų net nenori ir nepageidauja, tačiau yra priversti jas priimti, nes rinktis neturi iš ko ir kaip – asmeninių lėšų tam net neturi. Norės verslininkai parduoti paslaugas ar prekes gana nemažai rinkai – ir viskas išsispręs... galimai viskas liks kaip buvę. Kitos dvi priemonės yra tokios: 1) užtikrinti fizinės infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems; 2) užtikrinti informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.

Iš esmės visos trys priemonės neatsiejamos. Viskas susiveda į efektyvią komunikaciją su neįgaliaisiais, o pagal esamą situaciją Lietuvoje, tai neįmanoma misija, kadangi jau antrus metus trunkančios pandemijos apsuptyje visiškai nesusikalba ir seimūnai, ir vietos valdžia su centrine, o neįgaliųjų atveju reikalinga asmeninė komunikacija ir individualių poreikių analizė,  o ne kokios tai neva apklausos, kurios atliekamos iš anksto jas užsakant ir pageidaujamą rezultatą taip pat iš anksto apmokėjus.

Telieka pridurti, jog programos valdytoja yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dalyvaujančios institucijos – ministerijų ir kitų institucijų sąrašas santrumpomis: AM, SUMIN, ŠMSM, IVPK, LRT, ŠMM, SAM, , TM, VRM, LGKT, VVTAT. Svarbiausias klausimas, kurį, be abejo, turės spręsti išvardintosios institucijos, kaip už nepilnus 80 milijonų eurų per dešimtmetį sukurti TINKAMĄ APLINKA NEĮGALIESIEMS VISOSE SRITYSE... Visose, suprantate...

Na, šioje vietoje redakcijos pasakojimas apie utopijas ir pabaigiamas.

Dabar – iliustracija, kas vyksta ieškant finansavimo ir kitokios paramos, pritarimo minėtai programai, kadangi Lietuvą elementariai išmes iš ES arba dar ir dar kartą nefinansuos ar mažins finansavimą iš ES biudžeto už tokio lygio asmenų su negalia diskriminaciją, kokia yra esamu metu:

Prezidento komunikacijos grupė 2021-04-23 paskelbė: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas darbo dienas regionuose penktadienį lankėsi Telšių regione, domėjosi, kaip viešosios erdvės pritaikytos žmonėms su negalia Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Pasak Prezidento, pokyčiai jau vyksta, o dar sparčiau jie vyks, kai kiekvienas pastebėsime ir prisidėsime.

Išvakarėse nuotoliniu būdu susitikęs su visais Telšių regiono merais Prezidentas, be kita ko, atkreipė jų dėmesį į žmonių su negalia gerovę, pakvietė merus būti šios temos lyderiais, sąmoningai ir aktyviai formuoti bei įgyvendinti prieinamumo politiką visose srityse.

/.../ „Knygas ir informaciją padaryti prieinamas visiems žmonėms – civilizuotos valstybės bibliotekų užduotis. Džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos bibliotekininkai suvokia šią savo misiją. Linkiu ir toliau ryžtingai siekti jos įgyvendinimo“, – sakė šalies vadovas.

/...?

„Turizmo srityje taip pat būtina sudaryti visiems lygias galimybes. O ypač dabar, kai dėl pandemijos mūsų visų judėjimas buvo apribotas. Įsivaizduokite, kad dar labiau jis apribotas žmonėms su negalia. O kartais tereikia tik prieš tiesiant takelį pagalvoti, ar juo patogu bus ne tik eiti, bet ir važiuoti žmogaus su judėjimo negalia, vaiko ar senjoro vežimėliui“, – sakė šalies vadovas. Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis pritarė Prezidentui, kad svarbiausia, jog rezultatų būtų siekiama ne dėl formalios ataskaitos, bet dėl naudingo žmonėms pokyčio.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės pažymėjo Prezidentui, kad ypač svarbu didinti įvairių specialistų kompetenciją universalaus dizaino klausimu, o vykdant projektus – pačioje pirminėje stadijoje konsultuotis su negalią turinčių žmonių atstovais.

Manoma, kad 70 proc. žmonių su negalia galėtų keliauti, jei turistinė infrastruktūra būtų pritaikyta ir jiems, Lietuvoje ši galimybė kol kas yra labai ribotai prieinama 150 tūkst. žmonių.

REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Tiesiog esamu metu LR neįgaliojo asmens pensija vidutiniškai nesiekia net 260 eurų, todėl tie žmonės praktiškai vos ne visi mielai pakeliautų ir paturistautų, apsirūpintų jiems reikiama informacija, reikiamomis komunikacijos-informacijos technologijomis, negalią sumažinančiomis priemonėmis, medikamentais, paslaugomis ir prekėmis, nebepardavinėtų juodojoje rinkoje jiems nemokamai padalintų psichotropikų, raminamųjų ar migdomųjų vaistukų bei vadinamųjų „linksminamųjų“ preparatų, nebeieškotų kažkieno numestų nuorūkų, kad galėtų užtraukti bent drėgną dūmą, nebesikapstytų konteinerių dėžėse ieškodami maisto likučių nuo ponų stalo ar išmestos taros, kurią galima priduoti taromatuose – tiesiog – jie norėtų už savo lėšas, gaunamas tiesiogiai, o ne per kažkokias „programas“, gyventi oriai bei nebūti priklausomi nuo medikų atliekamų eksperimentų, po kurių – galimai – dauguma neįgaliųjų tiesiog lieka dar labiau suluošinti, padaugėja savižudybių po eksperimentų siekiant „patobulinti“ asmenis su negalia ar net juos pakeisti, transformuoti jų elgseną...na, apie neįgaliųjų teises galima diskutuoti be perstojo, tačiau 2020 m. yra suformuluotas ir paskelbtas JT ŽTT raportas neįgaliųjų asmenų diskriminacijos klausimais – ir po šio dokumento, kuriame yra pateikti nurodymai, rekomendacijos net ir Vyriausybėms... Lietuvoje daugiau nei juokinga, kai, nesunku suprasti, jog nepilni 8 milijonai eurų metams tiesiog yra kaina už dalyvaujančiųjų institucijų atstovų vojažus nuo vieno „apskritojo stalo“ su darbo grupe iki kito „posėdžio“ su kultūrine programa bei paslaugomis, teikiamomis dalyvaujantiesiems tokiais atvejais ir pakeliui išsiklojant dailesnes trinkeles ir privažiavimus, prieigas prie reikiamų pastatų ir gamtos gražesnių kampelių.

Apibendrinimas yra toks: O KAS GI YRA TIE TIKRIEJI IR IŠTIES NEĮGALŪS ASMENYS LIETUVOJE? Ar tie, kurie turi neįgaliųjų pažymėjimus, ar tie – kurie yra atsakingose institucijose, komisijose, posėdžiuose? Tik jau neįsižeiskite. Išties pradėti verta štai nuo ko: KODĖL LIETUVOJE TIEK DAUG TINKAMAI NEAPIFORMINTŲ ASMENŲ SU VISUOMENEI PAVOJINGOMIS PRIKLAUSOMYBĖMIS, PATOLOGIJOMIS, KT. - APIE PURVINAS REPUTACIJAS IR SUMELUOTAS BIOGRAFIJAS NĖRA NET KĄ KALBĖTI - DEGRADACIJA KLAIKI, KODĖL JŲ TOKIA GAUSA ATSAKINGUOSE POSTUOSE, VERSLUOSE IR PUSVERSLIUOSE, TEISĖSAUGĄ, MEDICINĄ, ŠVIETIMĄ IR YPAČ VADINAMĄJĄ AKADEMINĘ BEI NEVA "MENININKŲ" BENDRUOMENĘ ĮSKAITANT? ...Tai viso labo tik atmatos ir šiukšlės - nepilnų 8 milijonų eurų metams išties nepakaks, nes degradacija galimai jau per toli pažengusi.

• ŽEMĖLAPIS: rasite vietas, kur Jums bus suteikta pagalba

PRANEŠIMAS GAUTAS 2021-03-05, PASKELBTAS www „PADĖKIME SAU‘19“ 2021-03-05

Užimtumo tarnyba praneša, jog žmonės, kuriems yra aktuali teisinė, socialinė, psichologinė pagalba ar maitinimo, apgyvendinimo, medicininės paslaugos, nuo 2021 m. kovo 5 d. turės patogų visas šias sritis apimantį įrankį. Tai – Užimtumo tarnybos sukurtas Socialinės pagalbos žemėlapis. Naujas projektas padės darbo ieškantiems asmenims, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

Tapti naujai startavusio projekto partneriais kviečiamos socialinę pagalbą teikiančios organizacijos. Tai padaryti jos gali pateikdamos savo duomenis šio projekto portale.

Socialinės pagalbos žemėlapis prieinamas internete be registracijos. Juo naudotis lengva ir patogu. Pasirinkus savivaldybę, pateikiama informacija, kokios organizacijos teikia socialinę pagalbą jos teritorijoje. Pažymėjus konkrečios paslaugos tipą, galima sužinoti, kur arčiausiai veikia organizacijos, galinčios padėti. Dar daugiau: pagal norimą raktinį žodį pateikiamos visos atitinkamoje srityje dirbančios organizacijos, o ieškant specifinei grupei teikiamų paslaugų – pavyzdžiui, asmenims su negalia, grįžusiems iš įkalinimo įstaigos ar kita – įdiegti detalios paieškos filtrai.

Socialinės pagalbos žemėlapis sukurtas įgyvendinant atvejo vadybos modelį, kuriame reikalingos koordinuotos, integruotos paslaugos, skirtos kompleksinių problemų turinčių asmenų pagalbai.

• TEMA: NEĮGALIEJI IR DONORYSTĖ Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Vita Gembutienė, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėja, pranešė „Padėkime sau'19“ apie neįgaliųjų asmenų situaciją:

„Nacionalinis transplantacijos biuras pagal savo kompetenciją informuoja, kad Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia (toliau – įstatymas), kas gali būti donoru – po mirties ir gyvas būdamas. 4 straipsnio 1 dalis „Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išreiškęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.“Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 4 straipsnio 4 dalis apibrėžia, jog yra draudžiama imti audinius, ląsteles ar organus iš pilnamečio neveiksnaus ar ribotai veiksnaus donoro. Asmens sutikimo ir nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašo formoje (2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368), kuri užpildyta ir pasirašyta veiksnaus piliečio yra pateikiama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM, nėra prašoma informacijos apie neįgaluma ar specialiuosius poreikius.

Biuras, būdamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro (toliau – Registras) tvarkytoju, šiame registre registruoja ir saugo informaciją apie asmenų sutikimą ir nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti; informaciją apie recipientus bei informaciją apie gyvus ir mirusius donorus. Informacija Registre yra kaupiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių  ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 72-2230)“ bei  Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatomis, kuriose nėra reikalavimų dėl informacijos kaupimo apie neįgalumą ar specialiuosius poreikius, todėl Jūsų prašomų duomenų pateikti negalime“.

PASTABA. Skaityti daugiau donorystės tema galima: “Padėkime sau‘19“ Nr. 6 ir Nr. 8; 2020-01-23 Vaida Milkova Iš Diena.lt (https://klaipeda.diena.lt) „Akibrokštas: laukė donoro inksto, bet artimieji nepaisė mirusiojo valios“;

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/santaros-klinikose-per-nepilnas-dvi-paras-ivyko-sesios-organu-transplantacijos-196411>, žr. 2020-02-18; <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=83567609>, žr. 2020-02-18.

INFORMUOJA LR SAM, IŠAIŠKINIMĄ DĖL BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ TEIKIA Lietuvos bioetikos komitetas, informacija leidiniui „Padėkime sau‘19“ pateikta 2020-12-22.

Dėl biomedicinių tyrimų teisinio reglamentavimo

Biomedicininių tyrimų atlikimą reglamentuoja Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, su šiuo įstatymu susiję Vyriausybės nutarimai ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtinti įsakymai. Taip pat Biomedicininių tyrimų įstatymas grindžiamas Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija.

Biomedicininiai tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis principu, kad žmogaus interesai svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus. Visi tiriamieji, dalyvaujantys biomedicininiuose tyrimuose turi teisę:

Teisė sutikti arba atsisakyti dalyvauti tyrime. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime yra viena svarbiausių jo vykdymo sąlygų. Žmonėms, kuriems siūloma dalyvauti tyrime svarbu žinoti, kad tik nuo jų priklauso, sutikti dalyvauti tyrime ar ne. Nesvarbu, koks bus sprendimas, tai niekaip negali daryti įtakos pacientui teikiamos sveikatos priežiūrai. Prieš įtraukiant į tyrimą, žmogui turi būti duodama susipažinti su dokumentu, kuriame pateikiama visa svarbiausia informacija apie tyrimą. Šis dokumentas vadinamas Informuoto asmens sutikimo forma.

Teisė atšaukti sutikimą bet kuriuo metu. Pacientai turi teisę atsisakyti dalyvauti tyrime, o pradėję dalyvauti – gali bet kada iš jo pasitraukti nenurodant priežasčių ir motyvų. Jei pacientas nusprendžia nebedalyvauti tyrime, o pasitraukimas iš tyrimo (pvz. tiriamojo vaisto vartojimo nutraukimas) kelia pavojų asmens sveikatai, tyrėjas privalo paaiškinti, kaip geriau elgtis tokiu atveju. Tiriamojo asmens sprendimas nebedalyvauti tyrime negali turėti įtakos teikiamai sveikatos priežiūrai.

Teisė į asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimą. Tyrimo metu turi būti užtikrintas informacijos apie tiriamąjį konfidencialumas. Pacientas turi teisę žinoti, iš kur bus renkami duomenys (iš jo paties, iš medicinos dokumentų, iš kitų šaltinių), kokie duomenys bus renkami, kiek laiko jie bus naudojami ir saugomi bei kas bus už tai atsakingas (tyrėjas, tyrimo centras). Taip pat svarbu žinoti, kas ir kokiu tikslu galės susipažinti su duomenimis, leidžiančiais tiesiogiai nustatyti asmens tapatybę (neužkoduotais duomenimis), o kam ir kokiu tikslu prieinama tik koduota informacija apie asmens sveikatą (užsakovo įgalioti tyrimą prižiūrintys asmenys, etikos komitetai ar kitos kontroliuojančios institucijos, tyrime dalyvaujantys tyrėjai). Pacientas taip pat turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis. Jei tiriamasis nusprendžia pasitraukti iš tyrimo, dažniausiai jis negali reikalauti sunaikinti jau surinktų duomenų apie save, nes jie labai svarbūs norint gauti kuo daugiau žinių apie tiriamą vaistą. Šią informaciją visada galima sužinoti prieš duodant sutikimą dalyvauti tyrime – ji pateikiama Informuoto asmens sutikimo formoje, kurią turi perskaityti ir pasirašyti kiekvienas tyrime dalyvaujantis asmuo.

Teisė į žalos atlyginimą. Užsakovas ir pagrindinis tyrimo tyrėjas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl galimos žalos padarymo pacientui tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiriamieji turi teisę į turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos sveikatai, patirtos dalyvaujant klinikiniame vaisto tyrime arba atsiradusios kaip šio tyrimo pasekmė, atlyginimą. Su draudimo taisyklėmis ir draudimo poliso kopija tiriamieji gali susipažinti tyrimo vietoje – pas tyrėją. Jei pacientas mano, kad tyrimo metu patyrė žalą sveikatai, jis turi kreiptis į tyrėją.

Biomedicininiai tyrimai gali būti atliekami tik tuo atveju, jei atitinką šiuos reikalavimus:

1) turi mokslinę ir praktinę vertę;

2) tyrimo negalima pakeisti kitu tyrimu, kurį atliekant žmonės nebūtų tiriami;

3) užtikrinta tiriamojo interesų apsauga ir jo sveikatos informacijos konfidencialumas;

4) gautas asmens sutikimas dalyvauti tyrime;

5) nedavęs asmens sutikimo dalyvauti tyrime arba jį atšaukęs, asmuo nepraras teisės gauti tinkamą asmens sveikatos priežiūrą;

6) yra pateikti išsamūs atitinkamų ikiklinikinių tyrimų duomenys;

7) rizika ir nepatogumai, kuriuos gali patirti tiriamasis, yra ne didesni negu biomedicininio tyrimo nauda;

8) pagrindinis tyrėjas ir biomedicininio tyrimo užsakovas turi būti apsidraudę civilinę atsakomybę dėl galimos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos biomedicininio tyrimo metu, tiriamajam atlyginimo;

9) yra gauti atitinkamų institucijų dokumentai, suteikiantys teisę atlikti biomedicininį tyrimą;

10) to nedraudžia kiti įstatymai.

Biomedicininiai tyrimai gali būti atliekami su pažeidžiamais asmenimis, tačiau turi būti užtikrinama jų interesų apsauga. Pažeidžiamais asmenimis, kurių sutikimui dalyvauti biomedicininiame tyrime gali turėti įtakos išorinės aplinkybės ar kurie iš dalies ar visiškai nesugeba apginti savo interesų, laikomi:

1) asmenys, kurie dėl sveikatos būklės negali būti laikomi gebančiais protingai vertinti savo interesus;

2) vaikai;

3) studentai, jeigu jų dalyvavimas biomedicininiame tyrime susijęs su studijomis;

4) asmenys, gyvenantys socialinės globos įstaigose;

5) kariai jų tikrosios karinės tarnybos metu;

6) sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atliekamas biomedicininis tyrimas, darbuotojai, pavaldūs tyrėjui;

7) įkalinimo įstaigose ar kitose laisvės atėmimo vietose esantys asmenys.

Klinikinius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti tik šiais atvejais:

1) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai;

2) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir klinikinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamojo sveikatos būkle ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime bus naudingas tyrime nedalyvaujančių asmenų grupei, kuriai priklauso tiriamasis, ir tiriamajam klinikinio tyrimo tikslu taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai;

3) kai klinikinis tyrimas tiesiogiai susijęs su tiriamojo gyvybei pavojų keliančia arba sekinančia sveikatos būkle, kurios atveju nėra pakankamos asmens sveikatos priežiūros, ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai.

Vaikui pagal jo amžių ir gebėjimą suprasti turi būti suteikta informacija. Dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau jeigu vaikas, gebantis suprasti jam pateiktą informaciją, pareiškia norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime ar, jeigu vaikas tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, jame nebedalyvauti, vaiko dalyvavimas tyrime nepradedamas ar nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Ar vaiko noras nedalyvauti tyrime neprieštarauja vaiko interesams, sprendžia vaiko atstovai pagal įstatymą, atsižvelgdami į tyrėjo nuomonę. Kai biomedicininiame tyrime dalyvauja vaikai, priimant sprendimą dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo išdavimo Lietuvos bioetikos komiteto posėdyje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Dėl asmens, kuris dėl sveikatos būklės negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus, dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda asmens sutuoktinis, jeigu asmuo yra nesusituokęs, santuoka yra pasibaigusi, sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar sutuoktiniai gyvena skyrium, – vienas iš asmens tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų (įvaikių), arba, kai asmuo yra teismo pripažintas neveiksniu, – jo globėjas, arba, kai asmens veiksnumas apribotas, – jo rūpintojas (toliau – kitas asmens sutikimą dalyvauti tyrime turintis teisę duoti asmuo). Tiriamajam pagal jo gebėjimą suprasti turi būti suteikta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija. Tyrėjas atsižvelgia į tiriamojo, galinčio suprasti jam pateiktą informaciją, norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime arba, jeigu tiriamasis tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, norą jame nebedalyvauti. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, atlikti biomedicininį tyrimą su asmeniu, kuris dėl sveikatos būklės negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus, draudžiama.

Biomedicininio tyrimo užsakovas ir tyrėjas atsako už turtinę ir neturtinę žalą tiriamajam atsiradusią dėl dalyvavimo biomedicininiame tyrime. Biomedicininio tyrimo užsakovas ir pagrindiniai tyrėjai turi būti apsidraudę savo civilinę atsakomybę:

• kai atliekamas biomedicininis tyrimas, kuriame dalyvaujančiam asmeniui biomedicininio tyrimo tikslais taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia riziką tiriamojo sveikatai, reikalingas biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas;
• kai atliekamas biomedicininis tyrimas, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai, reikalingas biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas arba sveikatos priežiūros įstaigos, kuri pati arba jos darbuotojas yra tokio tyrimo užsakovas arba jos darbuotojas yra tyrėjas tokiame tyrime, civilinės atsakomybės draudimas.

DĖKOJAME LR SAM UŽ INFORMACIJĄ APIE ESAMĄ SITUACIJĄ LR.

Išsamiau:

<https://www.kasmanpriklauso.lt>; LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje